Blogas

Mes rašome

Slaptas kaizenų gyvenimas, arba kaip surasti slieką bulvių lauke

2014-11-27
Slaptas kaizenų gyvenimas, arba kaip surasti slieką bulvių lauke

Didėjanti konkurencija, santūrūs demografiniai rodikliai ir ribotas vidaus vartojimas efektyvumo didinimo temos aktualumą išaugino kaip ant mielių. „Lieknoji gamyba" (lean), kitaip dar žinoma kaip Toyota gamybos sistema, didėjančiu pagreičiu skverbiasi į įvairiausias industrijas, kartais net nepaisydama įmonės dydžio. Pradėjus diegti lean, pamažu ateina suvokimas, kad stulbinančio rezultato greitai nebus, o be darbuotojų įsitraukimo lean gali praūžti kaip viesulas, ne tik neatnešęs žadėtos gerovės, bet ir palikęs po savęs didesnį ar mažesnį chaosą. Kaip pamatuoti darbuotojų įsitraukimą?

Nuolat ragindami juos rodyti iniciatyvą ir teikti pasiūlymus, pakabiname kaizen'ų* dėžutes, gerai matomose vietose eksponuojame kaizen'ų derlių įvairiose jų gyvavimo stadijose – pateikta, nagrinėjama, pradėta įgyvendinti, įgyvendinta. Skelbiame čempionus. Kai euforija baigiasi, anksčiau ar vėliau kyla noras kažkaip įsivertinti tuos įgyvendintus pokyčius. Ir čia paaiškėja kraupi tiesa – kaizen'ai gyvena savo atskirą slaptą gyvenimą. Jie mikliai dauginasi, bet jų priežiūra (rinkimas, analizė, įgyvendinimas, apdovanojimai) pareikalauja daugiau resursų, nei sukuriamas rezultatas. Jei jau taip, reikia išsiaiškinti, kas gi kaltas. Gal darbuotojai, kad teikia nevykusius pasiūlymus? Gal kaizen'ų komisija, neteisingai atrenkanti ir įgyvendinanti idėjas? O gal vis dėlto kalčiausias lean – mes juk ne japonai ir dažnai net ne gamintojai. Jis mums netinka.

Čia norėčiau stabtelėti ir paprašyti palikti lean ramybėje – tai net ne įrankis, o visa filosofija ir organizacijos gyvenimo būdas. Net jei jis jums ir netinka, sprendimą priėmėte jūs. Geriau pakalbėkime apie darbuotojus. Išgirdę apie prasidėjusį lean diegimą ir paskelbtą iniciatyvumo skatinimo akciją, jie lenktyniaudami puola ieškoti kaizen'ų. O šie, kaip jau išsiaiškinome, gyvena savo slaptą gyvenimą, todėl kartais visa ši veikla primena slieko ieškojimą bulvių lauke.

Daug azarto ir energijos, na, o rezultatas kaip kada. Jei man reikėtų rasti slieką bulvių lauke, aš pirmiausiai norėčiau sužinoti, kam to reikia – ar perkasti lauką, ar pasirengti masalą žvejybai, ar dar kam nors. Gal dar kiek ir kokių sliekų, paklausčiau. O tada jau ieškočiau sliekams tinkamos vietos – gal net palaistyčiau iš vakaro – ir tik tada imčiausi kasti. Ir drįstu tikėtis, kad planavimas ir pasirengimas sumažintų perkasamą plotą ir sutrumpintų slieko paieškos laiką. O prie ko čia kaizen'ai, paklausite. Nė prie ko, atsakysiu. Tiesiog išgirdusi diskusijas apie įsitraukimą ir pasiūlymų naudą, dažnai pagalvoju, kad tūlas darbuotojas, raginamas rodyti iniciatyvą, gali jaustis kaip slieko ieškotojas dideliame bulvių lauke. Jei tikrai norime efektyvinti procesus, tobulinti savo veiklą, kuri nukreipta į aiškius tikslus, kaizen'ų net ieškoti nereikia – jie slypi už nepasiektų tikslų, už pasikartojančių problemų, už nepateisintų kliento lūkesčių. Reikia tik ištraukti juos į dienos šviesą ir integruoti į kasdienį valdymą. Tai patikrintas būdas užtikrinti tikslinį kaizen'ų srautą ir užbaigti jų slaptą gyvenimą, paverčiant juos nuolatinio tobulėjimo įrankiu.
Linkėdama išliekančių pokyčių Vilma Nasteckienė

*Kaizen japonų kalboje reiškia „keistis į gera".



<< Atgal