Blogas

Mes rašome

Kas išrado kasdienį veiklos valdymą ir kokiu tikslu?

2017-09-01
Kas išrado kasdienį veiklos valdymą ir kokiu tikslu?

KAS IŠRADO KASDIENĮ VEIKLOS VALDYMĄ IR KOKIU TIKSLU?

Kiekviena metodika ar įrankis buvo sukurti tam, kad spręstų konkrečią problemą. Nagrinėjant veiklos tobulimo metodus ir LEAN įrankius stengiuosi atsakyti sau į tris klausimus:

  • Kas išrado tai?
  • Kokią problemą išradėjas bandė spręsti šios metodikos ar įrankio pagalba?
  • Ar mano įmonė turi tą pačią problemą?

Tai padeda suvokti metodikos ir įrankio tikslą, įvertinti jo taikymo kontekstą buvusios problemos šviesoje. Tokiu būdu orientacija į įrankių techninį pritaikymą keičiasi į įrankio ar metodikos prasmę sprendžiant vadybos problemas. Nepagailėkite laiko ieškodami šių atsakymų, tai padės Jums priimti sprendimą kokių metodų reikia ar nereikia Jūsų įmonei, kaip jie gali sukurti daugiau vertės ar įnešti dar daugiau švaistymų į procesus.

Atsakę į šiuos klausimus suprasite prasmę, o tai jau savaime skatins jus galvoti kaip pritaikyti metodikos prasmę jūsų įmonės kontekstui.

Taigi pasigilinkime kartu kas gi išrado kasdienį veiklos valdymą ir kokią problemą tai turėjo spręsti?

Po antro pasaulinio karo Japonijos pramonė buvo suniokota, tačiau liko žmonės ir jų protas. Japonijoje pagaminta produkcija (angl. ”made in Japan”) kitose šalyse asocijavosi su šlamštu. Šalies verslas žūtbūt turėjo imtis pokyčio.

1948 metais Demingas gavo kvietimą iš Japonijos mokslininkų ir inžinierių sąjungos (angl. JUSE) atvykti mokyti kokybės vadybos. 1950 metų vasarą jis pravedė net 35 seminarus inžinieriams ir aukščiausio lygio vadovams apie procesų kokybės valdymą. Nuo tada Demingas į Japoniją vyko daugiau nei 25 kartus mokyti skirtingų įmonių. Ironiška, kad Demingas karo metu Amerikoje mokė tų pačių kokybės vadybos seminarų, tik tuomet jo teorija Amerikos verslui nebuvo įdomi. Japonija aukštai įvertino Demingo filosofiją apie statistinę procesų kontrolę ir įmonę kaip vieną visumą-sistemą, atsakingą už procesų ir produkto kokybę. Įmonėms, kurioms pavyko sukurti procesų kokybės tobulinimą naudojant statistinę teoriją Japonija suteikdavo Demingo Apdovanojimas (angl. The Deming Prize).

Kodėl Japonijos vadovai klausė Demingo, užsieniečio, kuris tuo metu nebuvo žinomas net savo šalyje?

Greičiausiai tai įtakojo keletas faktorių:

1)    Tikras Japonijos poreikis tobulinti savo eksportą ir išsklaidyti blogą „made in Japan“ įvaizdį pasaulyje

2)    Santykis, kurį Demingas užmezgė su šalies mokslininkų ir inžinierių sąjunga (JUSE) ir ypatingai jos tuometiniu prezidentu Ishikawa

3)    Pagarbą, kurią Demingas rodė Japonijai tuo metu, kai šalies pasitikėjimas savimi buvo žemame lygyje

4)    Demingo nuoširdus domėjimasis Japonijos kultūra.

Amerika ir Europa apie Demingo pasiekimus Japonijoje sužinojo tik 1980 metais, kai NBC televizija ištransliavo legendinį dokumentinį filmą „Jei Japonija gali, kodėl gi negalime mes?“. Demingo asistentė-Cecelia Killian prisimena kaip ryte po filmavimo telefonas jų namų ofise nenustojo skambėti. „Mes buvome bombarduojami skambučiais. Tai buvo tarsi košmaras. Dauguma skambinančių buvo beviltiškoje verslo padėtyje. Jie norėjo susitikti su Demingu jau kitą dieną, nes kitaip visa įmonė sugrius“. Taip Demingo paklausumas išaugo Amerikoje.

Laiko juostoje trys vadybos guru, kurie pirmieji savo filosofija prisidėję prie šiandien žinomo kasdienio veiklos valdymo (angl. Daily Management System”.

“Kiekviena sistema yra tobulai sukurta duoti tau tai, ką iš jos gauni šiandien”- W.E. Deming

Apie dešimt metų Japonijos įmonės užtruko, kol išmoko taikyti ir adaptuoti Demingo vadybos principus ir patirti apčiuopiamą naudą.

Ishikawa toliau tęsė Demingo teorijos pritaikymą savo ir kitose įmonėse. Būtent jis yra kokybės susirinkimų (angl. Quality Circle meeting) krikštatėvis.

Kokybės susirinkimų tikslas buvo kasdien matuoti proceso balsą ir stebėti kliento balsą, identifikuoti procesuose kilusių problemų šaknines priežastis ir ieškoti problemų sprendimų būdų komandoje. Kokybės susirinkimuose dalyvavo darbuotojai ir jų vadovas. Ishikawa tikėjo, kad 95 proc. problemų gali būti išspręsti kokybės susirinkimuose, apimančiuose visą organizaciją.

“Esu įsitikinęs, jog pasaulio ramybei ir klestėjimui užtikrinti reikalinga kokybės kontrolė, būtent todėl kokybės kontrolės turi būti mokoma visame pasaulyje”- K. Ishikawa

Ishikawa tikėjo, kad kokybės susirinkimai įmonės mąstu padės Japonijai ir toliau kelti “made in Japan” produkcijos kokybę.

Jis skatino vadovybę rodyti pagarbą darbuotojams suteikiant atsakomybę jiems patiems tobulinti procesus. Taip pat tikėjo, kad vadovybės atsakomybė yra pakreipti ir ugdyti darbuotojus teisinga strategine linkme.

Kasdieniai kokybės susirinkimai atspindimi dokumentiniame filme „Jei Japonija gali, kodėl gi negalim mes? (angl. „If Japan can, so why can‘t we?“)[1]. Rekomenduoju pažiūrėti šį dokumentinį filmą.

Prieš Demingą ir Ishikawą nedaug buvo kalbama apie tarpfunkcinės grandies svarbą siekiant procesų ir produkto kokybės. Ishikawa dar labiau sustiprino žinutę pasauliui apibrėžęs kokybės susirinkimų metodiką ir jai skirtus įrankius (angl. quality cirlces QC) 1964 metais.

Būtent taip jis priėjo prie revoliucinės strategijos planavimo „Hoshin Kanri“ metodikos, kuri įmanoma tik dirbant horizontaliai tarpfunkcinėje grandyje.

Y. Akao pirmas aprašė revoliucinę Hoshin Kanri-strategijos įgyvendinimo metodiką 1988 metais, kurioje apie kasdienį veiklos valdymą kalbėjo taip:

“Strategijos planavimas sudaro vos 5-25 proc., o likusi dalis 75-95 proc. yra strategijos įgyvendinimas grįstas kasdieniu veiklos valdymu”(Akao, 1991).

Na štai, ir atsakėmė į pirmus du klausimus: kas išrado kasdienį veiklos valdymą ir kokią problemą išradėjas bandė spręsti kasdienio veiklos valdymo pagalba.

Kasdienio veiklos valdymo tikslas - įgalinti įmonę girdėti kliento ir proceso balsą kasdien, ir tai panaudoti naujų produktų kūrime, procesų tobulinime, darbuotojų įtraukime, siekiant būti besimokančia organizacija, kuri naudodama kliento balsą didina savo konkurencinį pranašumą.


2 “If Japan can, so why can’t we”, NBC televizijos dokumentinis filmas. Demingo Instituto puslapyje rasite filmo nuorodą https://www.deming.org/content/if-japan-canwhy-cant-we

Laura Gerrits-Gedvilė



<< Atgal